- tručai
- ×trùčai sm. pl. (2) Pln, Žr žr. tručas: Padėjo trùčų žiurkėms Vkš. ║ Krp Čia savo darbo naminėlė, iš grynų rugių, be kokių priemaišų, be tručų, drąsiai galima gerti ir kitą pamylėti Žem. Negerk tų tručų (vaistų), mesk anus į daubą End.
Dictionary of the Lithuanian Language.